puodagalvis

púodagalvis, -ė smob. (1) menk. 1. Kb kieno didelė galva, puodžgalvis: Tai kur jau púodagalvis – galva didesnė už visą patį Ml. Šitokiam púodagalviui i kepurės nedatiksi Ml. 2. prk. kieno tuščia galva: Ak tu púodagalvi, nežinai, kiek dvidešim i dvidešim! Ml.